Filed under: Apie mus, Kelionės | Žymos: Karinis miestelis, Karo uostas, Karosta, Liepoja
Toliau tęsiame pažintį su Latvija ir šį savaitgalį aplankėme Liepoją. Kadangi pati Liepoja didelio įspūdžio nepaliko, apie ją ir nepasakosiu 
Bet štai apie vieną iš jos rajonų – Karostą – tikrai yra ką papasakoti.
Karosta (karo uostas) – karinis miestelis, garsėjantis unikaliais ir tikrai įspūdingais vaizdais. Vos čia įvažiavus užplūsta jausmas, kad nusikėlei į praeitį. Blokiniai namai, kurių bene kas antrame balkone plevėsuoja ant virvių sudžiauti skalbiniai, gatvės, išvagotos geležinkelio bėgių, daugybė vokiško stiliaus raudonų plytų pastatų, labiausiai primenančių kareivines. Žmonių labai nedaug. Vienas kitas kažkur eina, daugiau tik vaikų, kurie žaidžia ant kieme suklotų betoninių blokų, karstosi po apleistų namų griuvėsius… Vyrai kažką krapštosi garažuose… O skalbinių gausa (tokią prisimenu iš gyvenimo bendrabutyje Naujininkuose, kai visos bendrabučio moterys lyg sutarę į bendrus balkonus tempdavo kalnus skalbinių) rodo, kad moterų sekmadieninis užsiėmimas – namų kuopimas.
Truputis istorijos
1890 m. Rusijos caro Aleksandro II įsakymu į šiaurę nuo Liepojos buvo pradėta didelių įtvirtinimų ir karinio miestelio statyba. Šis miestelis iš pradžių vadintas caro Aleksandro uostu. Tik Latvijos valstybės nepriklausomybės laikotarpiu šią vietą imta vadinti Kariniu uostu.
Uostas buvo visiškai autonomiškas, su savo infrastruktūra, elektrine, vandentiekio stotimi, bažnyčia ir mokykla. Sovietmečiu karinis miestelis buvo uždara teritorija, į kurią nebuvo galima eiti net civiliams Liepojos gyventojams. Šiandien tai Liepojos rajonas, tapęs itin patraukliu turistams ir įkvėpimo ieškantiems žmonėms.
Dauguma pastatų čia apleisti ir nenaudojami, nes miestelis turi Specialios ekonominės zonos statusą, kuris neleidžia čia užsiimti privačia veikla ir atnaujinti pastatų. Be to, ir žmonių, kuriems šių pastatų reikėtų, nėra - pasitraukus sovietų armijai gyventojų skaičius čia sumažėjo nuo 25 tūkst. iki 6 tūkst.
Architektūros perlas – Šv. Nikolajaus katedra
Tarp garažų, namų-vaiduoklių ir blokinių daugiabučių šmėsteli aukso kupolais švytinti Šv. Nikolajaus provoslavų katedra. Nors šiuo metu ji restauruojama, didybės jai netrūksta ir tikrai švyti ji lyg perlas Ypatingai gražiai atrodo rudeniškos alėjos, kuriose auksu pasidabinę medžiai tiesia kelią minėtos cerkvės link. O alėjoje sustoję besišnekučiuojantys senukai su “plosčiais” atrodo lyg užsilikę čia nuo kokių 1990-ųjų.
Toliau važiuojame apžiūrėti O.Kalpako tilo. 2006 m. šis pasukamas tiltas buvo stipriai apgadintas praplaukiančio laivo. Dabar galingos metalinės konstrukcijos yra valdomos elektrinio variklio ir reikalui esant tiltas per 4-5 min. “pasidalija” į dvi dalis, kurių kiekviena pasisuka 90 laipsnių kampu ir leidžia sutikti įplaukiančius laivus.
Šiaurinis Karostos molas ir fortai
Lankantis čia privalu pamatyti ir beveik 2 km besidriekiantį molą ir jūros nuskalautus karinius įtvirtinimus. Anksčiau molu buvo leidžiama važiuoti automobiliu, bet šiandien čia jau stovi ženklas, draudžiantis tai daryti. Čia pasitinka menininkų spalvingai išpiešti bangas laužiantys betono luitai. Įsiamžinę patraukiame fortų griuvėsių link (galima eiti nuo molo pajūriu, apie 500 m, bet kadangi vėjas kiaurai košė, mes pavažiavome automobiliu).
O čia tikrai įdomu! XIX a. pab. – XX a. pradžioje pastatyti įtvirtinimai turėjo apsaugoti Liepojos jūrinę karo bazę nuo galimų užpuolimų, tačiau 1908 m. jie buvo pripažinti “strategine klaida” ir įsakyta juos išmontuoti. Dalis pabūklų buvo demontuota ir išvežta į Lietuvą, dalis išlydyta. Požeminius ir parako sandėlius mėginta susprogdinti, o jų griuvėsiai išlikę iki šiol. Po juos įdomu palandžioti kartu duodant laisvę savo vaizduotei.
Karostos kalėjimas
Bene labiausiai visus masina Karo uosto kalėjimas. Nors jų tinklalapyje teigiama, kad kalėjimas lankytojams duris atveria tik gegužės-rugsėjo mėnesiais, panorėjus čia galima apsilankyti bet kurį savaitgalį. Bent taip mus patikino prie vartelių priėjęs darbuotojas. Iš anksto paskambinus ir informavus apie atvykimą bet kurį savaitgalį jie priims ir kalėjimą-muziejų aprodys. Įprasta ekskursija čia trunka apie 40 min., na, o pasiilgusiems aštrių pojūčių, siūloma praleisti naktį kalėjimo vienutėje Gal kiek gėda prisipažinti, bet į kalėjimo vidų nenuėjome… Kadangi tokios vietos mane gąsdina, sakiau, kad be grupės neisiu, o aplinkui be mūsų rodės nebuvo nei gyvos dvasios. Tad pasižadėjome čia grįžti su kompanija, kad būtų drąsiau
Už nugaros paliekame baugųjį kalėjimą, o priešakyje matyti daugybė apleistų statinių. Vienas įdomesnių – maniežas. Tai – didžiulis pastatas, talpinęs daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, jame vykdavo žirgų kavalerijos parodomosios demonstracijos, raitininkų meistriškumo lenktynės, oficialūs priėmimai ir pokyliai. O dabar didžiulis griuvėsis stūkso niekam nenaudojamas… Ir ten daug tokių, važiuoji, dairaisi ir mąstai – o čia galėjo būti ligoninė, o čia galėjo būti tas, o čia anas…
Taigi šia savarankiška apžvalgine ekskursija likome labai patenkinti ir planuojame į Karostą dar sugrįžti. O visiems, ištroškusiems naujų įspūdžių, labai rekomenduojam čia apsilankyti!
2 Komentaras so far
Parašykite komentarą
Norėčiau tave šiek tiek pataisyti. Liepoja, kaip tvirtovė niekada nebuvo “strategine” klaida, paprasčiausia nusilpus carinės Rusijos laivynui, Liepoja kaip uostas neteko tokios svarbios reikšmės. Todėl nuspręstą 1910 m. tvirtovę (pakrantės baterijas, sandėlius ir t.t.) įsakyta paruošti susprogdinimui karo atveju. Karo ilgai laukti nereikėjo.
Komentaras sukūrė Donatas lapkričio 9, 2011 @ 10:20Kas liečia pabūklus, tvirtovė niekada taip ir nebuvo iki galo aprūpinta reikiamu kiekiu.
Sveiki, Donatai. Ačiū už patikslinimą! Ginčytis negaliu, nes kaip minėjau, savarankiškai ieškojomės info., be gidų, tai truputį ir pristigau žinių rašydama.
Komentaras sukūrė ekspresija lapkričio 9, 2011 @ 23:47